Jei tik ji būtų girdėjus..

Ta mergina nesuprato nieko, ką jai sakiau. Taip, tikrai sunku susikalbėti su nebyliu žmogumi. Pasijaučiau kalta. Ir ne dėl to, kad ji negirdėjo, o dėl to, kad aš niekada nepagalvojau kokią reikšmę mūsų gyvenime turi žodžiai, kokią jie gali teikti palaimą ir kokį, atrodo, nepakeliamą skausmą. Bet tie pojūčiai mums dažnai leidžia susivokti savyje, pajusti... O ji to niekada nežinos, nesupras. Gal tai ir yra skaudžiausia, kad aš per mažai pamąstau prieš sakydama. Ir skaudu ne man, o kitam, kuris nenusipelnė būti paniekintas be jokios priežasties, tik dėl mano žioplumo. Aš atsiprašau..
Stengiuosi galvoti prieš sakydama, bet kartais tiesiog išsprūsta.