Kažkodėl sunku. Niekaip negaliu suprast, tarsi viskas gerai, bet giliai giliai tokia tuštuma.. Trūksta nuoširdumo, bendravimo. Nenoriu vaidinti, noriu būti savimi, tik... Kodėl viskas negali būti truputėlį paprasčiau? Nesuprantu kodėl žmonės apsunkina sau gyvenimus pasistatydami daugybę sienų ir į jas dar nori įsprausti kitus. Juk kiekvienam savos galimybės, savi tikslai ir siekiai, tai kaip tu gali norėti, kad kiti eitų taip, kaip eini tu.

Nerašyki man žinučių, nieko nesakyk, tik  prašau, visada prisimink geruoju, niekad nieko blogo nenorėjau, jei įžeidžiau, atsiprašau, tiesiog aš taip pasiilgau, net pati nežinau tiksliai ko. Matyt paprastumo, visiško paprastumo...

Be my friend, warm me up...