Šiandien gimėm apsalę
Atsikėlėme žemuogių rojuj.
Saujom rinkom mes jas
Ir valgėme,
Paskendę savam uogienojuj.
Mūsų rankos nusidažė rausvai
Panorom raudono dangaus
Vakarinio.
Mes jį aptaškėm stebuklingais dažais.
Iš džiaugsmo šokom laukuose, kvailiojom.
Plaukus nušviesino saulė,
Šaltinėlis davė tyro vandens.
Galiausiai priėjom pasaulį
Ir pasakėm: čia mūsų upė srovens.
Įdėjome daug pastangų,
Kad sužaliuotų pirmi medžių lapai.
Vieną dieną iš žemuogynų gimtų
Ėmė bristi pulkas vaikų.
Taip ir gyvenome
Kurdami žemės spalvą kartu,
Taip ir supratome, kad apkabinę tą pačią širdį
Mylėjom abu.