Ir kai užpūti žvakių liepsneles... Siena buvusi balta pajuodavo nuo dūmų. Ir kiek kartų teko atlikt šį veiksmą? Uždegt ir užpūst, uždegt ir užpūst. Ir ilgai žiūrėt, žiūrėt kaip liepsna neramiai šokinėja, įsivaizduoti iš degančio miško bėgančius arklius.  Bet vaizdiniai greitai keičiasi. Matau šokėjus, vėl tiesiog nieko nereiškiančią liepsną ir vėl šokėjus. Suvokiu kaip apgaulingai dirba mano protas. Atrodo, atsipalaidavau, skrendu padebesiais,paskestu svajose, bet iš tiesų galva prikrauta nereikalingų minčių bei iliuzijų, trukdančių tiesiog ramiai pabūti. Su savimi. Savyje.